Naudinga žinoti 2020 08 26

Į vartojimo paskolas drąsiau žvelgiantys lietuviai visų galimybių dar neišnaudoja

Mokosi72

Vartojimo paskolos jau tampa vis įprastesniu įrankiu su planuotomis ar neplanuotomis išlaidomis susiduriantiems gyventojams, tačiau pagrindinius šio skolinimosi akcentus žino dar ne visi. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vartojimo paskolą, kokios yra skolinimosi tendencijos šalyje ir kokių galimybių dar neišnaudojame, pasakoja GENERAL FINANCING BANKO  Rizikos valdymo departamento direktorius Justinas Muleika.

Rinktis kreditorių reikėtų ne tik pagal kainą

Vartojimo paskolos išlaidos paprastai skirstomos į du tipus: planuotiems ir neplanuotiems pirkiniams įsigyti ar išlaidoms pasidengti. Pasak J. Muleikos, šalyje neplanuotai vartojimo paskolos dažniausiai imamos siekiant padengti netikėtas medicinines išlaidas ar sugedus automobiliui. Planuotas vartojimo paskolas lietuviai paprastai ima remontuodami būstą, pirkdami sodo įrangą, naudotą automobilį ar įsigydami naujesnę buitinę techniką, , rengdami vestuves ar planuodami keliones.

„Šios paskolos išsiskiria procesų paprastumu. Jei lygintume su būsto paskola, vartojimo paskolos suteikimo procesas yra gerokai greitesnis. Nepaisant to, planuojant imti vartojimo paskolą visų pirma svarbu įvertinti savo finansines galimybes,  nusistatyti priimtiną įmokų dydį bei įsivertinti paskolos grąžinimo trukmę, pvz., jei pirkinys tarnaus trejus metus, netikslinga imti vartojimo paskolą penkeriems metams“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

J. Muleika pastebi, kad siekiant gauti palankiausią paskolos pasiūlymą, atsižvelgiant į planuojamų išlaidų dydį, verta apklausti mažiausiai tris paskolų teikėjus, o kai kuriais atvejais – ir daugiau.

„Jei perkate mobilųjį telefoną, tikriausiai neverta investuoti savaitės laiko renkantis pasiūlymus – galbūt pakaktų palyginti 3 tiekėjus. Bet jei svarstote apie didesnę sumą, reikalingą, pvz., būstui atnaujinti, naudingiau gauti pasiūlymų iš daugiau kreditorių“, – kalba specialistas.

Palyginti skirtingų kreditorių pasiūlymus padės vienas esminis rodiklis – bendra vartojimo paskolos kainos metinė norma. Tačiau, renkantis kreditorių, svarbu atkreipti dėmesį į daugiau faktorių – pasidomėti aptarnavimo tinklu, būdais, kuriais galima sudaryti sutartį: apsilankius tiekėjo skyriuje, internetu ar telefonu. Taip pat, siekiant apsaugoti savo kaip vartotojo interesus, svarbu pasitikrinti, ar skolintojas yra įtrauktas į oficialių Lietuvos banko prižiūrimą finansų rinkos dalyvių sąrašą.

Turint tiek vartojimo, tiek kitų paskolų, verta pasidomėti ir refinansavimo bendrą paskolos kainą ir įmokų dydį. „Refinansavimo populiarumas auga, tačiau jo potencialas dar neišnaudojamas maksimaliai, nes tai puikus  įrankis  leidžiantis klientui sumažinti savo mėnesinės įmokos dydį, pasirinkti mokėjimui patogią datą ir pasiskolinti papildomai. Refinansuoti galima ir vartojimo paskolas, ir pirkimą išsimokėtinai.  Klientui tai ypač patogu, nes keletą paskolų „sujungiamos“ ir mokama tik viena mėnesinė įmoka.“, – sako specialistas.

Potencialo dar neišnaudojame

Pasak GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento vadovo, visuomenės požiūris į vartojimo paskolas yra besikeičiantis: patys vartotojai iš kreditorių skolinasi drąsiau, o anksčiau suformuoti su šiomis paslaugomis susiję mitai dabar jau sklaidosi.

„Anksčiau vyravo nuomonė, kad vartojimo paskolą gali gauti bet kas – net ir stabilių pajamų neturintys bedarbiai, o skolinančioms įmonėms yra naudinga turėti net ir nemokių klientų. Tai yra netiesa – įmonės visais būdais stengiasi vengti nemokių klientų ir dar prieš suteikdamos paskolą tinkamai įvertina, ar asmuo galės grąžinti paskolą“, – pažymi J. Muleika.

Palankesnį visuomenės požiūrį į vartojimo paskolas įrodo ir augantys paskolų portfeliai. Tačiau, lyginant su kitomis šalimis, lietuvių paskolų rodiklis yra gana žemas ir potencialo dar pilnai neišnaudojame.

„Šalies gyventojų galimybės skolintis vertinamos atsižvelgiant į visų tipų paskolų  santykį su šalies BVP. Remiantis šių metų pradžios duomenimis, lietuviai dar turi potencialo skolintis, nes mūsų šalies rodiklis yra vienas mažiausių Europoje: kol kas lenkiame tik latvius, vengrus ir rumunus“, – teigia J. Muleika ir priduria, kad labiausiai skolintis yra linkę Danijos, Nyderlandų ir Kipro gyventojai.

Iš esmės visą ekonomiką paveikusi pandemija neaplenkė ir paskolų sektoriaus: Lietuvos banko statistika rodo, kad karantinas paskolų rinką paveikė tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį, o kokie yra trečiojo ketvirčio duomenys, kai karantinas šalyje buvo atšauktas, bus žinoma tik po kelių mėnesių.

„Rinka karantino metu, be abejo, krito ir iki šiol nėra atsistačiusi, tačiau stebime jos atsigavimą, gerėjančius klientų lūkesčius. Bendrai vertinant situaciją, akivaizdu, kad paskolų rinkos kritimo šiemet neišvengsime, tačiau ar jis bus ženklus, priklausys nuo situacijos metų pabaigoje ir galimos antrosios pandemijos bangos“, – pažymi J. Muleika.

bank chat coins customers danger-sign experts goals invoice online-payment recommendations transfer-money video-button