Naudinga žinoti 2021 06 04

Didiesiems bankams už indėlius mokant nulines palūkanas – saugios alternatyvos

Mantas Gikys

Komentaras: Mantas Gikys, GENERAL FINANCING BANKO Iždo departamento vadovas

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje sprendimas automatiškai nepratęsinėti sudarytų terminuotųjų indėlių sutarčių ankstesnėmis sąlygomis, joms pritaikyti nulinę palūkanų normą, o nuo birželio vidurio taip elgtis ir su naujomis sutartimis sulaukė nemažo atgarsio. Daugiausiai nerimo ši žinia sukėlė vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems indėliai dėl savo saugumo ir paprastumo yra vienas patogiausių būdų taupyti ir įdarbinti savo santaupas. Visgi, tokie pokyčiai didžiųjų bankų kontekste yra visiškai logiški ir suprantami, o norintys savo pinigus ir toliau įdarbinti terminuotųjų indėlių pagalba gali rasti kitų alternatyvų.

Nulinės palūkanų normos – dėl pinigų pertekliaus

Pranešdamas apie minėtus pokyčius „Swedbank“ prisijungė prie dar vieno iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų SEB, kuris jau anksčiau nustatė nulines palūkanų normas už šiame banke laikomus terminuotuosius indėlius. Viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių – Vakarų šalyse stebimas pinigų perteklius, kuris yra tiesiogiai susijęs su centrinių bankų taikoma pinigų politikos priemone, žinoma kaip kiekybinis skatinimas. Taikant šią priemonę yra superkami vertybiniai popieriai, pigiai skolinama bankams ir skatinamas paskolų išdavimas. Taip rinkoje didinamas pinigų kiekis, o tai lemia indėlių augimą bankuose ir palūkanų kritimą.

Lietuvos banko duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje iki šių metų kovo mėnesio šalies gyventojų indėliai augo 22 proc. ir siekė 18,6 mlrd. Eur. Visgi, svarbu pabrėžti, kad augo tik einamųjų sąskaitų indėliai, kurie paprastai neuždirba jokių palūkanų. Terminuotųjų indėlių sumos beveik nepasikeitė – kovo mėnesį siekė 3,8 mlrd.

Ši susidariusi situacija lemia tai, kad didieji šalies bankai pastaruoju metu sukaupę daugiau indėlių einamosiose sąskaitose negu jiems reikia paskolų finansavimui, o pinigų perteklių jie turi laikyti Lietuvos banko sąskaitoje už neigiamą 0,5 proc. palūkanų normą. Todėl apie teigiamas palūkanų normas, pritraukiančias dar daugiau indėlius norinčių padėti klientų net nėra kalbos.

Mažesni bankai – didesnė grąža?

Nors rinkoje stebime mažėjančias vidutines palūkanų normas, galimybių saugiai įdarbinti savo turimas santaupas yra, o patrauklesnes palūkanas už indėlius gali pasiūlyti mažesni, specializuoti bankai ar kredito unijos.

Mažesni bankai, dėl vykdomos veiklos dažnai įgyjantys specializuotų bankų statusą, yra gerokai jaunesni nei didieji rinkos žaidėjai, neturi tiek daug klientų ir jų einamųjų sąskaitų. Dėl šių priežasčių, tokie bankai siūlydami aukštesnes palūkanų normas stengiasi pritraukti klientų, patikėsiančių jiems savo pinigų saugojimą. Palūkanų norma, kurią moka mažieji bankai, priklauso ir nuo to, kiek jiems reikia pinigų ir kokias kitas finansavimosi alternatyvas jie turi – dažniausiai daugiau moka naujai įsteigti ir augantys bankai, norintys sparčiai auginti klientų ratą.

GENERAL FINANCING BANKO duomenimis, per pastaruosius metus mažųjų bankų vidutinė palūkanų norma beveik nesikeitė ir siekė iki 2 proc. už populiariausius indėlių terminus, kurie svyruoja nuo 12 iki 18 mėnesių. Palūkanų norma yra linkusi didėti ilgėjant indėlio terminui ir gali siekti net iki 2,5 proc. už 5 metų indėlį, nors Lietuvos banko pateikiama statistika rodo, kad gyventojų terminuoti indėliai ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui vidutiniškai uždirbo 1,33 proc. metines palūkanas šių metų kovą, o iki 2 metų – vidutiniškai 0,39 proc. Šios vidutinės palūkanų normos per paskutinius metus beveik nesikeitė.

Apie indėlių padėjimo alternatyvą mažesniuose bankuose svarstantys gyventojai gali būti ramūs dėl savo pinigų saugumo – indėliai, kaip ir visuose bankuose bei kredito unijose, yra draudžiami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ iki 100 tūkst. Eur vienam klientui, tad patikėdami savo lėšas klientai patiria tik Lietuvos valstybės riziką.

Taupymo procesą palengvina automatinis pratęsimas

Indėliai laikomi vienu stabiliausių ir saugiausių taupymo būdų, o dėl savo paprastumo puikiai tinka ir vyresniems žmonėms. Net ir naudojantis kitomis intensyvaus pinigų augimo galimybėmis, tokiomis kaip tarpusavio investavimo platformos, akcijos ir jų fondai ar investicijos į nekilnojamąjį turtą, yra naudinga dalį lėšų saugiai palikti valstybės draustuose indėliuose, taip pralaukiant ekonomikos sukrėtimų laikotarpius, kai kainos krinta, ir įdarbinti lėšas kitur kai kainos būna jau žemesnės.

Indėliai taip pat patrauklūs dėl galimybės panaudoti taupomus pinigus esant poreikiui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įprastus terminuotuosius indėlius galima nutraukti bet kada, prarandant tik paskutinio laikotarpio palūkanas.

Čia išryškėja ir terminuotų indėlių automatinio pratęsimo nauda. Pastebima, kad klientai dažniausiai terminuotą indėlį laiko ilgiau nei ketino, todėl pasirinkus automatinio pratęsimo galimybę net ir pasibaigus terminui indėlis nebus pamirštas. Svarbu paminėti ir tai, kad automatinio sutarties pratęsimo metu keičiasi indėlių palūkanų normos – nustatomos tokios, kokios tuo metu yra taikomos naujiems indėliams, o palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo pradinės, bet nuo tuo metu jau sukauptos sumos.

Įdarbinti savo santaupas terminuotųjų indėlių forma galite jau šiandien itin paprastai ir patogiai skyriuje arba telefonu 1851.

Paskola internetu
bank chat coins customers danger-sign experts goals invoice online-payment recommendations transfer-money video-button