GFB komanda 2015 07 15

Saulėti įspūdžiai iš Portugalijos

Portugalija

Mano vardas Inga. Esu rinkodaros specialistė ir žinau, kaip apibūdinti dalykus, kad jų norėtumėte ir jūs. Tačiau kelionės yra ta sritis, kur žodžių ilgai ieškoti nereikia – kiekviena jų yra nepaprasta, viliojanti patirti tai, ko nesi patyręs, šaukianti atrasti dar neatrastus dalykus, ieškoti nuotykių.

Kelionę į Portugaliją planavome iš anksto – užsisakę skrydį, pradėjome planuoti maršrutą, ieškoti ir „bookinti“ viešbučius. Trumpa kelionės statistika – 10 dienų, 8 viešbučiai, 1 500 nuvažiuoti kilometrai.

1 diena

Atskridome į miestą Faro. Algarvė – su lietuviškomis vasaromis susipykusi saulė ir šiluma šį kraštą mėgsta ir myli, lengvas vėjelis neša gaivą, plaukai skraido ore ir visu kūnu jauti, kad esi ten, kur krantas pasitinka vandenyną.

Išsinuomojame automobilį ir važiuojame į nedidelį Algarvės miestelį Burgau. Pakelėje – prekeiviai apelsinais, kaip pas mus grybautojai ar uogautojai, siūlo į delną netelpančio dydžio apelsinų kilogramą už 1 eurą. Susigundom. Skonio nenupasakosiu, bet jausmas toks, kad apelsinus valgėm pirmą kartą gyvenime. Jei važiuosit, būtinai susigundykit ir jūs, nes tos pačios Portugalijos parduotuvėse tokių nenusipirksit.

Burgau miestelis nedidelis, žmonių nedaug, vaikštinėdamas retai kada prasilenki su kokiu vietiniu ar turistu, daugiausia turistų – britai. Jaukios nedidelės gatvelės glaudžia dailius namukus, sutūpusius vandenyno pakrantėje. Restoranuose – jūros gėrybių rojus.

2 diena

Keliaujam į Sagres. Kažkada žmonės galvojo, kad čia baigiasi pasaulis, kol Kristupas Kolumbas neišplėtė jo naujai atrastais žemynais. Tai pietvakariausias Europos taškas. Atsibeldėme anksti ryte ir ant pasaulio krašto stovėjome vieni, kol neatvažiavo keliautojai motociklu su prikabinta besiplaikstančia Lietuvos vėliava. Apima keistas jausmas, kai būnant už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos vieninteliai žmonės, kuriuos sutinki, yra lietuviai. Ir dar atvažiavę visus tuos kilometrus motociklu:)

Lagos – miestelis, kurio pakrantes puošia daugybė uolų, o apsukrių vietinių kišenes pildo galimybė aplink jas paplaukioti. 15 eurų kainuojanti valandos trukmės pramoga – motorine valtele landžiojome į vandenį įbridusių uolų labirintais ir bandom atspėti, ką „kapitonas“ sako, baksnodamas pirštu ir bandydamas paaiškinti, į ką panašus vienas ar kitas urvas. Beždžionė, drakonas, mergaitė ir t. t.

3 diena

Pasibastę po Algarvę, traukiame į šiaurę. Kadangi norėjome pažinti šalies gamtą, pasirinkome keliauti ne greitkeliu, o regioniniais keliukais. Tai buvo ilgiausias mano važiuotas 100 kilometrų. Kalnas, pakalnė, posūkis. Aplink keitėsi šimtai žalios atspalvių ir atrodė, kad bėgam į žaliuosius kalnus. Kelionės tikslas buvo kaimo turizmo sodyba, esanti regioniniame parke. Navigacija nebuvo tikra, ar adresą randa ir bandė mus vežti bekele. Vakare šiaip ne taip nusidanginus į reikiamą vietą, nuotykiai nesibaigė – patyrėme, kaip kaimo turizmo sodyba svečius pasitinka užrakinta, su už lango užkištu rašteliu, sakančiu nueiti į barą gyvenvietės centre, susirasti ten kažkokią moteriškę, kuri turėtų duoti mums raktą, kaip paprasti mažo kaimelio žmonės nekalba angliškai ir ką iš tiesų reiškia „desperate“.

4 diena

Dieną paskyrėme klajonėms po nacionalinį parką Vale de Guadiana. Tiesiog vaikščiojom ir nieko negalvojom. Atrodė, kad pasaulio problemos liko kažkur jo viduryje, o čia, pakraštyje, esame tik mes, pakelėse mus sveikina kiškiai (jų ten tuntai), kriokliai šniokščia tik mums ir apskritai čia viskas mūsų. Įveikę daugiau nei 10 kilometrų pėsčiomis sutikome vos vieną grupelę žmonių.

Planuose turėjome ir apsilankymą dinozaurų slėnyje, kur neva turėtume pamatyti realius dinozaurų egzistavimo įrodymus. Keista, bet tas slėnis taip gerai paslėptas, kad jo beveik beviltiškai ieškojom tiek mes, tiek vietinė portugalų šeimyna. O šiaip ne taip radę, slėnyje pamatėme dinozaurų pėdsakus.

5 diena

Evora – miestas, žavintis savo senamiesčiu. Viena garsiausių jo lankytinų vietų – koplyčia iš žmonių kaulų.

Važiuodami iš vienos vietos į kitą stengėmės užsukti į pakeliui atrastas lankytinas vietas. Portugalija – pilių šalis. Dauguma jų niūrios ir atšiaurios, nenuostabu, kad ypač mėgtos romantizmo genijaus Bairono.

Užsukome ir į stalaktitų ir stalagmitų urvą. Gidas sklandžia anglų kalba papasakojo, ką žinojo ir patikino, kad drakonai šiuo metu miega. Buvo ramu :)

6 diena

Traukiame Lisabonos link. Užsukame į miestą Sintra. Išskirtinis miestas su miniomis turistų. Nenuostabu – dėl savo unikalios architektūros įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o visai netoliese garsieji Penos rūmai bei Maurų pilis.

Penos rūmai alsuoja arabišku stiliumi – daug spalvų, puošybos elementų, geometrinių raštų. Juos supa įspūdingas parkas su pavėsinėmis, tvenkinukais, beveik slaptomis poilsio vietomis :)

Maurų pilis – iš tiesų yra gigantiškas gynybinis įtvirtinimas ir primena didžiąją kinų sieną. Pastatyta dar 9 amžiuje atrodo kaip milžiniška gyvatė, besiranganti aplink kalną.

7 diena

Lisabona – Portugalijos sostinė. Klaidžiojame senamiesčio gatvelėmis ir džiaugiamės, kad nepasidavėme pagundai sostinei skirti 2 dienų – vienos visiškai pakako.

8 – 10 diena

Pakrante traukiame atgal – Algarvės link. Iki atostogų pabaigos liko porą dienų – ilsėsimės prie vandenyno!

Klajonės Portugalijoje įstrigo giliai atmintyje ir tikrai tikiuosi, kad kada nors dar pakeliausiu po šią nepakartojamą šalį. Norėtumėte ten nuvykti ir jūs? Ieškokite lėktuvo bilietų palankiomis kainomis ir iš anksto susidarykite kelionės planą. Verta iš anksto pasidomėti viešbučiais ir juos užsisakyti, nes internetu galite rasti įvairių palankių pasiūlymų. Be to, patarčiau rinktis nakvynę su pusryčiais – tuomet nereikės atsibudus ieškoti vietos pavalgyti, o kava Portugalijoje nepakartojamo skonio visuose viešbučiuose, kuriuose lankėmės.

Gauk pasiūlymą
bank chat coins customers danger-sign experts goals invoice online-payment recommendations transfer-money video-button