GFB komanda 2016 11 23

Finansų rinkos ateitis – dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo iššūkiai

kibernetinis saugumas

Kokios technologinės tendencijos vyrauja Lietuvos finansų sektoriuje? Kaip jį veikia tobulėjantis dirbtinis intelektas ir kokius iššūkius kelia kibernetinio saugumo grėsmės? Apie tai pasakoja „General Financing“ generalinis direktorius Konstantin Balakin bei Naujų produktų bei inovacijų departamento direktorius Edvardas Trusovas.

Vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikianti įmonė „General Financing“ skaičiuoja vienuoliktus veiklos metus, per kuriuos Lietuvos finansų rinka išgyveno daugybę technologinių ir inovacinių pokyčių. Bendrovės generalinis direktorius Konstantin Balakin teigia, kad sėkmingai įmonės veiklai yra būtinas nuolatinis inovacijų kūrimo, vystymo ir tyrimo procesas. Drauge su juo ir su „General Financing“ Naujų produktų ir inovacijų departamento direktoriumi Edvardu Trusovu diskutuojame, kokios technologinės tendencijos vyrauja Lietuvos finansų sektoriuje, kaip jį veikia tobulėjantis dirbtinis intelektas ir kokius iššūkius kelia kibernetinio saugumo grėsmės.

Kokios pasaulinės tendencijos šiuo metu vyrauja finansų sektoriuje? Kokios inovacijos jau yra mūsų šalyje arba pakeliui į ją?

E. Trusovas: Pagrindinė tendencija – į finansų rinką ateina nefinansiniai žaidėjai. Startuoliai ir kitos įmonės, nežaidžiančios pagal taisykles, pagal kurias žaidžia viso pasaulio finansinės įstaigos, bet bandančios teikti panašias paslaugas – mokėjimai, pavedimai, depozitai, kortelės ir pan.

Dar viena globali tendencija – sparti skaitmenizacija, automatizacija ir paslaugų teikimas realiu laiku.

Mūsų šalis nėra atsilikusi nuo viso pasaulio ir tai, kas plinta pasaulyje, ateina ir į Lietuvą. Tokios globalios tendencijos, kaip nebankinės kortelės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, tarptautiniai pavedimai, vienokia ar kitokia forma Lietuvoje taip pat egzistuoja.

Kalbant apie technologinę pusę, visi finansų rinkos žaidėjai šiuo metu bando decentralizuotą viešą transakcijų saugojimo sistemą (angl. „blockchain“). Ji gimė bitcoinų generavimo stadijoje ir dabar ją bandoma pritaikyti kitose finansinėse srityse. Lietuvoje tokių pavyzdžių irgi yra, tik šiek tiek mažiau.

K. Balakin: Aš dar pastebiu kompiuterinių žaidimų industrijos įtaką finansų sektoriui. Žaidimuose yra naudojami elektroniniai pinigai, o tam yra reikalinga atsiskaitymo sistema, aptarnavimas ir pan., todėl žaidimų industrija tam tikra prasme „maitina“ ir finansų sektorių.

E. Trusovas: Iš tiesų kompiuterinių žaidimų rinka duoda didelį postūmį tiek atsiskaitymo galimybių, tiek įrengimų prasme.

Virtualūs pinigai vs. grynieji. Kas „laimi“ mūsų šalyje? Ar iš tiesų grynųjų pinigų laukia išnykimas?

K. Balakin: Mūsų šalyje iki šiol vis dar „laimi“ grynieji pinigai. Kad ir kaip besistengtų bankai ir kitos finansų įstaigos, didžioji dalis įmokų vis tiek yra surenkama grynaisiais. Nemanau, kad artimiausiu metu reikia tikėtis kokio nors proveržio šioje srityje, nes kol kas neturime plačiai naudojamo elektroninio parašo. Juo pasirašo dar labai nedaug žmonių, o kiti alternatyvūs pasirašymo metodai neegzistuoja. Kol elektroninio parašo naudojimas neįgaus kritinės masės, tol tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva virtualių pinigų proveržio nebus.

E. Trusovas: Nuo šių metų liepos mėn. įsigaliojo Europos Parlamento ir tarybos reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, pagal kurį bet koks Europos Sąjungos šalyje išleistas kvalifikuotas el. parašas privalo turėti galimybę būti panaudotas kitose ES šalyse. Kai šis reglamentas bus įgyvendintas praktiškai, jis turėtų paskatinti infrastruktūros vystymąsi ir el. parašo naudojimą.

Didžiųjų duomenų (angl. „Big data“) tema kelis metus vyravo konferencijų pranešimų ir straipsnių antraštėse. Ar ji vis dar išlieka aktuali artėjant 2017 m.?

E. Trusovas: Didžiųjų duomenų tema jau nebesukelia tiek emocijų ir tampa ne tokia įdomi. Dabar nauja tendencija – „dark data“ („tamsieji duomenys“). Tai yra ta didžiųjų duomenų dalis, su kuria niekas nedirba ir kuri siekia apie 90 proc. visų surenkamų duomenų.

K. Balakin: Mokslininkai šiuo metu kuria programas, kurios analizuoja informaciją naudodamos naujus metodus ir kurių veikimo principas yra visiškai kitoks negu standartinių statistinių programų, kurios ieško statistinių koreliacijų. Darbui su didžiaisiais duomenimis šiuo metu, galima sakyti, yra kuriamas dirbtinis intelektas.

E. Trusovas: Didžiųjų duomenų mokslininkų (angl. „data scientists“) kuriamos programos duomenis analizuoja automatiškai ir iš karto pateikia tam tikras įžvalgas bei pasiūlo atitinkamus veiksmus.

Tobulėjantis dirbtinis intelektas žengia ir į finansų sektorių. Kai kurios įmonės jau naudoja „bot‘us“ bendravimui su klientais ir virtualių paslaugų teikimui. Kokias šios technologijos perspektyvas matote? Kaip dirbtinis intelektas keičia ir keis tradicinį klientų aptarnavimą?

K. Balakin: Taip, dabar iš tiesų egzistuoja tokia globali tendencija ir vis daugiau įmonių palaipsniui pereina prie programinių robotų (vadinamųjų „bot‘ų“) naudojimo. Dar prieš metus buvo populiarūs tekstiniai „bot‘ai“, su kuriais galėjai susirašinėti, o dabar naudojami kalbantys „bot‘ai“. Kitaip tariant, su savo finansų įstaiga dabar gali kalbėti. „Bot‘as“ pagal tam tikrus raktinius žodžius ir kontekstą supranta, kad tu, pvz., nori atlikti pavedimą, ir jį padaro už tave.

Ši technologija sparčiai vystosi, tačiau, deja, tik didžiosiomis pasaulio kalbomis – anglų, kinų, ispanų, rusų, vokiečių. Apie lietuviškai kalbantį „bot‘ą“ kol kas galime tik pasvajoti. Nebent technologiją kuriantys mokslininkai suras būdą, kad „bot‘as“ pats ims mokytis kitų kalbų.

E. Trusovas: Kinai tokį „bot‘ą“, kuris dirba pagal NLP (angl. „natural language processing“) technologiją, vieni pirmųjų sėkmingai įgyvendino naudodami „WeChat“ pokalbių programėlę. Šis „bot‘as“ yra skirtas sumokėti komunalinius mokesčius, t.y. tau nebereikia žiūrėti sąskaitų, „bot‘as“ pats nuskaito tavo el. pašto dėžutę ir pokalbių programėlės lange parašo, jog gavai sąskaitą už elektrą ir paklausia, ar šią sąskaitą apmokėti. Užtenka programėlės lange atrašyti „taip“ ir sąskaita bus sumokėta. Jis taip pat moka išsikviesti taksi, užsisakyti bilietus į renginį ar kelionę, maisto restorane.

K. Balakin: Egzistuoja ir kitokių tokios technologijos pavyzdžių. Gali „bot‘ui“ parašyti, pvz. „noriu pasveikinti mamą su gimtadieniu ir užsakyti gėlių“. „Bot‘as“ atsiunčia puokščių pavyzdžius, jų kainas, tereikia išsirinkti patinkančią, įrašyti adresą, o „bot‘as“ pats perveda pinigus ir užsako kurjerį. Tokiu pat principu galima nusipirkti ir knygas, užtenka parašyti autorių ir knygos pavadinimą, o „bot‘as“ pats suranda, kur norimą knygą gali įsigyti. Nebereikia naudotis „Google“ paieška.

E. Trusovas: „Bot‘ai“ labai palengvina klientų aptarnavimą, tačiau reikia suprasti, kad jie veikia pagal iš anksto numatytą logiką. Kitaip tariant, jie gali pateikti atsakymus pagal ribotą kiekį scenarijų. Jeigu klientas kreipiasi su klausimu, kuris nepatenka į iš anksto numatytus scenarijus, tuomet jis yra nukreipiamas pas klientų aptarnavimo specialistą. Norint, kad robotas pilnai atliktų visą procesą, teks pasitelkti tikrąjį dirbtinį intelektą.

K. Balakin: Dirbtinis intelektas tiek tobulėja, kad jam galima pavesti aptarnauti 90 proc. visų standartinių situacijų. Žmogaus įsikišimas tampa vis mažiau reikalingas, todėl klientų aptarnavimas ateityje gerokai keisis.

E. Trusovas: Geras pavyzdys iš finansų sektoriaus – paraiškų pildymas. Didelę dalį jų užpildo nebe žmogus. Ateityje tai ir toliau bus vystoma, kad žmonės kuo mažiau laiko sugaištų pildydami krūvas popierių. Ši užduotis nėra labai sudėtinga – juk tai yra standartizuotos formos informacijos duomenų gavimas ir užpildymas į tam skirtas vietas. Kur kas sudėtingiau spręsti nestandartines situacijas, kur ir patyrę finansų sektoriaus specialistai ne visada žino, kaip pasielgti. Dirbtinis intelektas tuo tarpu turi galimybę išanalizuoti tūkstančius ar net šimtus tūkstančių panašių situacijų ir priimti geriausią sprendimą. Dar vienas skaitmeninių asistentų privalumas – jų neveikia emocijos, jie nepavargsta ir nesinervina.

Daug kalbėjome apie tai, kas kuriama ir yra pritaikyta užsienyje. O kokios perspektyvos mūsų šalyje?

E. Trusovas: Inovacijų naudojimas Lietuvos bankuose stipriai priklauso nuo to, kokią kryptį yra pasirinkę „motininiai“ bankai, kurių didžioji dalis yra skandinaviški bankai. O Skandinavijos rinka yra gana konservatyvi ir greitu naujovių adaptavimu dažniausiai nepasižymi, todėl proveržio čia tikėtis nereikia.

Tačiau Lietuva kryptingai pozicionuoja save kaip turinti aukštą technologinę kompetenciją šalis. Ypač tam tikrose skaitmeninių paslaugų sferose: finansinis sektorius, draudimas, žaidimų technologijos. Nemažai pasaulinių startuolių ir klasikinio verslo milžinų žiūri į Lietuvą kaip į tinkamą bandymų ir eksperimentų poligoną, kur santykinai nedideliais kaštais galima išbandyti tam tikrus verslo modelius.

K. Balakin: Kalbant apie bankus reikia nepamiršti, kad juos riboja ir teisinis reguliavimas bei kapitalo poreikis. Baltijos šalių rinka yra maža, o inovacijų diegimas reikalauja didelių investicijų, todėl labiau tikėtina, kad naujovės bus pirmiausia pritaikytos didesnėje rinkoje. Taigi, iš bankų technologinio proveržio tikėtis nereikia, o kitos finansų įmonės ir sėkmingi startuoliai mūsų šalyje dažniausiai tik susikuria, išbando savo verslo modelį, o tuomet keliasi į didesnes rinkas. Lietuva tiesiog per maža, kad inovacijos čia pasiektų tokį mastą, jog neštų pelną jas kuriančioms įmonėms. Norint uždirbti ir plėsti verslą, negalima apsiriboti tik Lietuvos rinka.

Kibernetinis saugumas ir jo grėsmės yra aktualu visoms virtualioje erdvėje veikiančioms įmonėms, o finansų bendrovėms – tai padidinto jautrumo klausimas. Kokie faktoriai yra svarbiausi, siekiant užtikrinti saugų paslaugų teikimą internete?

K. Balakin: Pagal galiojančius teisės aktus finansų įmonės turi užtikrinti tam tikro lygio duomenų apsaugą. „General Financing“ yra žengusi žingsnį į priekį ir jau kelerius metus turi įsidiegusi Informacijos saugumo valdymo standartą ISO 27001. Kalbant apie kibernetinį saugumą, egzistuoja toks pasakymas, kad „reikia klausti ne „ar tave nulauš“, bet „kada tave nulauš?“. Iš tiesų niekas nėra saugus ir svarbu dėti maksimalias pastangas, siekiant užtikrinti duomenų ir sistemų saugumą. Kibernetinis saugumas yra labai plati tema. Galima kalbėti tiek apie išorinius, organizuotus nusikaltėlius, kurie bando įsilaužti į sistemas, apie „phishing“, „human engineering“, tiek apie vidinę duomenų apsaugą. Net jeigu ir pasitiki darbuotojais, egzistuoja netyčinių veiksmų tikimybė. Darbuotojas nepagalvojęs atidarys įtartiną laišką ar į kompiuterį įdės USB, kuriame galbūt yra įrašyta speciali kenkėjiška programa. Vyksta kibernetinio saugumo lenktynės ir galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva dėl savo dydžio nėra tokia įdomi nusikaltėliams iš užsienio. Kuo labiau didėja tavo „svoris“, tuo įdomesnis tampi programišiams.

E. Trusovas: Pasaulinė praktika rodo, kad dažniausiai programišiai siekia pavogti finansinius duomenis, t.y. kortelių ir sąskaitų informaciją. Todėl jeigu perkate internete ir nelabai pasitikite pardavėju, patartina naudoti ne kreditinę, bet kokią nors išankstinio mokėjimo kortelę. Tuomet rizikuojama žymiai mažesne suma ir pardavėjas neturi prieigos prie pagrindinės jūsų sąskaitos. Taip pat galioja taisyklė nelaikyti visų pinigų vienoje sąskaitoje.

Ką finansų įmonėms svarbu padaryti šiandien, kad būtų lyderėmis po penkerių metų?

K. Balakin: Rinkodaroje yra naudojama Bostono matrica, kuri yra skirta prekių ir paslaugų strateginei analizei atlikti. Įmonės produktai yra skirstomi pagal jų gebėjimą uždirbti ar sunaudoti pinigus, o teorijos koncepcija tokia, kad reikia stengtis panaudoti pajamas iš „Pinigų karvių“ (t.y. tokių produktų, kurie neša pelną šiuo metu) ir investuoti pinigus į produktus „Žvaigždes“ (kurie neš pelną ateityje). Esu įsitikinęs, kad inovacijų kūrimo, vystymo ir tyrimo procesai įmonėse turi veikti nuolat. Kiekvieną dieną reikia galvoti apie tai, kas bus ateityje, todėl įmonių vadovams svarbu važiuoti į konferencijas, sekti pasaulines tendencijas. Nežinodamas, kokia kryptimi turėsi eiti, galbūt nepriimsi sprendimo, kuris lems tavo įmonės išlikimą. O kalbant apie „General Financing“, manau, kad darbų ir idėjų, kuriuos esame suplanavę keliems metams į priekį, sąrašas yra pakankamas, kad visoms kitoms sąlygoms nepakitus, galėtume vystytis ir būti ateities lyderiais.

E. Trusovas: Manau, kad kertinis konkurencingumo faktorius yra žiūrėti į rinką kaip į vieningą Europos arba pasaulinę rinką. Ribų dabar vis mažiau ir mažiau, todėl jau dabar reikia stebėti rinką ir kurti sprendimus, kurie būtų pritaikomi bent jau Europai.

Taip pat reikia dairytis aplinkui ir žiūrėti, kas vyksta. Tai labiau filosofinis aspektas, bet tu nebūtinai turi būti išradėju ir kūrėju. Gali būti greitu adaptuotoju. Gali būti „numeris du“, bet jeigu būsi greitas ir aktyvus „numeris du“, būsi žymiai geresnis už didžiąją daugumą savo konkurentų.

O trečias dalykas, užtikrinantis įmonių konkurencingumą, yra žmonės. Žmonės, kurie turi vieningą požiūrį, yra linkę nestovėti vietoje ir nuolat juda į priekį.

 

Gauk pasiūlymą
bank chat coins customers danger-sign experts goals invoice online-payment recommendations transfer-money video-button