Vasaros poilsis be streso: kaip finansiškai atsistatyti po atostogų ir pasiruošti netikėtoms, bet reikšmingoms išlaidoms?

Vasara – tai metas, kai norisi daugiau laisvės, pramogų ir kelionių. Tačiau kartu su šiais malonumais dažnai ateina ir papildomos išlaidos, kurios gali gerokai išbalansuoti asmeninį biudžetą. Kad poilsis nevirstų finansiniu galvos skausmu, verta iš anksto pasirūpinti savo pinigais – taupyti, planuoti arba atsakingai pasinaudoti finansavimo galimybėmis. O ką daryti jeigu jau nutiko taip, kad iš anksto sutaupyti nepavyko ir grįžus po atostogų ištiko finansiniai netikėtumai.

Vartojimo paskola – tik gerai apgalvojus ir įvertinus savo galimybes

Jei atostogoms sutaupyti iš anksto nepavyko ir joms panaudojote turimas santaupas, arba netikėtai išleidote daugiau, nei buvo suplanuota, galima svarstyti tokius netikėtų išlaidų finansavimo būdus kaip pirkimas išsimokėtinai ar vartojimo paskola. Svarbiausia – atsakingas požiūris ir aiškus grąžinimo planas.

Tokie sprendimai gali būti naudingi, jei:

• jei netikėtų išlaidų tikrai neįmanoma atidėti ir įsivertinote tikslią sumą, kokios jums reikia,
• kredito sąlygos yra palankios,
• turima strategija, kaip paskolą grąžinti be streso, t. y. mėnesio įmoka netaps nepakeliama našta jūsų biudžetui ir liks lėšų ne tik padengti paskolą ir kitas išlaidas, bet ir atsidėti taupymui.

Svarbu nepamiršti, kad skolindamiesi, turėtume išlaikyti finansinę drausmę ir vengti impulsyvių sprendimų.

Taupymas – pirmas žingsnis į ramų poilsį

Net ir padidėjus finansiniams įsipareigojimas, vienas iš efektyviausių būdų išvengti streso ateityje – taupyti iš anksto. Tam gali padėti paprasta, bet veiksminga 50–30–20 taisyklė, kuri padeda išlaikyti balansą tarp dabartinių poreikių ir ateities tikslų. O sutaupius didesnę sumą, dalį jos galima panaudoti atostogoms ar turimai paskolai padengti.

„Šios formulės laikymasis skatina pusiausvyrą tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui, nes pagal ją rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, laisvalaikio pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. – atidėti taupymui“, – aiškina „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.

Taupomoji sąskaita – lankstus ir saugus sprendimas

Taupymo procesą palengvina taupomoji sąskaita, kuri ne tik leidžia sukaupti reikiamą sumą, bet ir suteikia papildomą motyvaciją.

„Pinigus iš taupomosios sąskaitos galima paimti bet kada be jokių mokesčių, tačiau tai yra puiki proga stabtelėti, dar kartą pagalvoti ir galbūt išvengti impulsyvaus didesnės pinigų sumos išleidimo neplanuotam pirkiniui“, – sako V. Bernatavičius.

Be to, ekspertas pastebi, kad klientų motyvacija taupyti didėja kartu su augančia suma sąskaitoje – tai skatina finansinę discipliną ir padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus bei išvengti streso atsiradus netikėtoms išlaidoms.

„Taupomąją sąskaitą patariu atsidaryti ir tiems, kas dar tik ugdosi įprotį taupyti, ir tiems, kurie jau turi finansinę pagalvę ar investicinio turto“, – priduria jis.

Apibendrinant: Atsiradus netikėtoms išlaidoms, vartojimo paskola gali būti geras sprendimas, bet tik tokiu atveju, kai jis priimamas atsakingai ir neskubant. O finansinis pasiruošimas ateičiai – tai ne tik skaičiai, bet ir ramybė, leidžianti mėgautis vasaros poilsiu be kaltės jausmo ar nerimo dėl ateities. Nesvarbu, ar turite daug finansinių įsipareigojimų ar mažai, išsiugdyti įprotį taupyti yra tiesiog būtina, juk galima atsidėti ir mažiau nei rekomenduojama taisyklėje, kad ir po 5 proc. ar 10 proc. pajamų, svarbiausia, kad tai būtų daroma reguliariai.