Pensijų reforma kursto vartojimo lūkesčius: ekspertas įspėja dėl „amerikietiškų kalnelių“

Pensijų reforma kursto vartojimo lūkesčius: ekspertas įspėja dėl „amerikietiškų kalnelių“

2026 metų finansines perspektyvas optimistiškiausiai vertina Lietuvos gyventojai, rodo „GF banko“ užsakymu „Spinter“ 2025 metų pabaigoje  atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Daugiausia pesimizmo – Estijoje, kur gyventojai dažniau nei kaimynai baiminasi pajamų mažėjimo ir augančių išlaidų.

Tyrimo duomenimis, į 2026 metus kaip į įprastą, stabilų laikotarpį, kuriame neketina keisti išlaidų įpročių, žvelgia 28 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 21 proc. estų. Dar 41 proc. lietuvių, 42 proc. latvių ir 37 proc. estų ateitį vertina optimistiškai, tačiau kurį laiką planuoja riboti nebūtinas išlaidas.

Tuo metu pesimistiškai nusiteikusiųjų rodikliai didžiausi Estijoje: 27 proc. estų mano, kad jų pajamos mažės ir teks riboti nebūtinas išlaidas. Latvijoje taip mano 25 proc., Lietuvoje – 20 proc. respondentų. Kad reikės gerokai susiveržti diržus, sutinka po 11 proc. lietuvių ir latvių bei 15 proc. estų.

„Toks pasiskirstymas susijęs su skirtinga pastarųjų metų ekonomine situacija Baltijos šalyse bei pozityviais lūkesčiais Lietuvoje, kuriuos didina ir II pensijų pakopos reforma“, – sako Valdas Bernatavičius, „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas.

Lietuva – sparčiausiai augusi Baltijos ekonomika

Pasak V. Bernatavičiaus, gyventojų lūkesčiai glaudžiai susiję su pastarųjų metų ekonomine situacija – Lietuva tarp Baltijos šalių augo sparčiausiai.

„Tai susiję ne tik su BVP, kuris dažniausiai koreliuoja su gyventojų gerovės augimu, bet ir realaus darbo užmokesčio didėjimu, užimtumu, vartojimo augimu“, – pabrėžia finansų ekspertas.

2024 m. BVP augimas fiksuotas tik Lietuvoje, šiemet mūsų šalis taip pat demonstravo didžiausią ekonomikos augimą. Lietuva 2024 m. turėjo mažiausią infliaciją Baltijos šalyse, vidutinis darbo užmokestis 2024 m. sparčiausiai augo irgi Lietuvoje.

„Eurostat“ duomenimis, namų ūkių vartojimas 2024 m. Lietuvoje siekė 88 proc. ES vidurkio, Estijoje – 85 proc., Latvijoje – 75 proc. Aukštas vartojimas paprastai rodo realių pajamų augimą ir didesnį vartotojų pasitikėjimą.

II pensijų pakopos reforma bus papildomas impulsas vartojimui

Eksperto teigimu, gyventojų lūkesčiams įtakos turi ne tik dabartinis gerovės lygis, bet ir informacija apie planuojamus ateities ekonominius sprendimus. Tarp tokių sprendimų, turinčių įtaką lietuvių lūkesčiams, yra II pensijų pakopos reforma.

„Prognozuojamas BVP bei darbo užmokesčio augimas, namų ūkių vartojimo šuolis siejamas ne tik su tolesniu organišku ekonomikos augimu, bet ir su pensijų II pakopos reforma, kuri leis kaupiantiesiems išsiimti nemažas sumas ir „paišlaidauti“, – pažymi V. Bernatavičius.

Jo vertinimu, tai turės įtakos ir skolinimuisi, nes, didėjant vartojimui, paprastai auga ir paskolų poreikis.

„Dalis žmonių lėšas nukreips paskoloms grąžinti, kiti gerins buitį ar įsigys daiktų be paskolos, nors kitu atveju būtų skolinęsi. Kai kurie pensijų lėšas panaudos kaip pradinį įnašą brangesniam daiktui ar būstui“, – teigia „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas.

„Amerikietiški kalneliai“ ekonomikoje ir finansinė higiena

Vis dėlto, V.Bernatavičiaus teigimu, II pakopoje sukaupti pinigai nėra tvarios pajamos, kurios galėtų lemti ilgalaikes makroekonomines tendencijas – jie tik sukurs laikinus „amerikietiškus kalnelius“.

„Ekspertai sutaria, kad visus pinigus išleisti vartojimui didesnei daliai gyventojų nėra geras sprendimas, ir bent dalį pinigų rekomenduojama skirti taupymui ar investavimui. Žinoma, investuojantiems reikėtų išlikti budriems ir nepakliūti į didelėmis „garantuotomis“ grąžomis viliojančių sukčių pinkles“, – kalba V. Bernatavičius.

Kartu jis pataria nepamišti bendrų finansinės higienos taisyklių. Žmonėms, kurie dar neturi finansinės pagalvės, pensijų fondų pinigai suteikia galimybę pasirūpinti ja pasinaudojant saugiais ir likvidžiais instrumentais – taupomąja sąskaita, terminuotuoju indėliu arba investicijomis į Vyriausybės obligacijas.