II pakopos pinigai: sukčiams padeda ir žmonių noras „apeiti sistemą“

II pakopos pinigai: sukčiams padeda ir žmonių noras „apeiti sistemą“

Artėjant laikui, kai dalies gyventojų sąskaitas pasieks iš II pakopos pensijų fondų atsiimtos lėšos, finansų sektorius fiksuoja suaktyvėjusias ir dar išradingesnes sukčiavimo schemas. Bankų atstovai perspėja: kalbame ne apie pavienius bandymus, o apie kryptingas atakas.

„II pakopos pensijų tema sukčiams labai patraukli, nes joje susipina didelės pinigų sumos, informacijos stoka ir žmonių baimė priimti neteisingą sprendimą“, – sako su sukčių aukomis susidurianti „GF banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė.

Kaip veikia naujos schemos?

Viena populiariausių ir jau dabar aktyviai naudojamų schemų – skambučiai iš tariamų konsultantų. Sukčiai prisistato pensijų fondų darbuotojais, bankų ar valstybinių institucijų atstovais ir siūlo „padėti“ atsiimti lėšas. Pokalbio metu žmogus spaudžiamas atskleisti asmens duomenis ar interneto banko prisijungimus.

Lygiagrečiai plinta įprastos, bet nuolat tobulinamos schemos: netikros reklamos socialiniuose tinkluose, fiktyvūs interneto puslapiai, vizualiai beveik nesiskiriantys nuo oficialių svetainių, ir netikros SMS žinutės ar el. laiškai, tariamai siunčiami „Sodros“, banko ar pensijų fondo. Pranešimuose gyventojai raginami „pasitikrinti, kiek pinigų gali atgauti“, o pateikiamos nuorodos veda į apgaulingas svetaines.

„Jeigu kas nors skambina ir siūlo padėti atsiimti pensijų lėšas, tai jau yra rimtas pavojaus signalas. Oficialios institucijos taip neveikia“, – pabrėžia Z. Radzevičiūtė.

Investicijų spąstai ir „gelbėtojai“

Dar viena auganti rizika – raginimai „investuoti“ jau atsiėmus lėšas. Po tariamos pagalbos atsiimant pinigus siūloma juos pervesti į neva pelningus projektus ar „specialias investicines sąskaitas“, kurias kontroliuoja patys sukčiai.

„Nauja tendencija – labai tikroviškas apsimetimas ir personalizuoti scenarijai. Žmogui sakoma, kad jau įvyko techninė ar teisinė klaida, kurią būtina skubiai ištaisyti“, – kalba Z. Radzevičiūtė.

Dažnai pasitelkiamas ir „gelbėtojo“ vaidmuo: sukčiai bendrauja taip, kad sistema atrodytų per sudėtinga paprastam žmogui, ir pabrėžia, jog jie yra būtini „tarpininkai“, be kurių pinigų neatgausite.

Sukčiai taikosi į konkrečias grupes

Nors dalis atakų vykdoma masiškai, sukčiai dažniausiai taikosi į konkrečias grupes. Didžiausia grėsmė kyla 40-65 metų žmonėms, ypač tiems, kurie aktyviai domisi pensijų sistema ar II pakopos fonduose yra sukaupę didesnes sumas.

„Matome, kad taikiniais tampa ir tie, kurie neseniai ieškojo informacijos apie pensijas internete ar anksčiau buvo patekę į duomenų nutekėjimus. Tokie kontaktai cirkuliuoja vadinamuosiuose juoduosiuose sąrašuose“, – aiškina banko atstovė.

Sukčiams padeda žmonių klaidos ir silpnybės: skubėjimas priimti sprendimus „čia ir dabar“, mažesnis finansinis raštingumas ir įsitikinimas, kad „man taip nenutiks“. Taip pat veikia noras sutaupyti arba laimėti, kai tikima pažadais išvengti mokesčių, gauti daugiau nei kiti ar „apeiti sistemą“.

Kas rodo, kad jus atakuoja sukčiai?

„GF banko“ ekspertė ragina įsidėmėti pagrindinius įspėjamuosius ženklus:

• Gaunate netikėtą skambutį ar žinutę iš institucijos („Sodros“, banko ar pensijų fondo), į kurią patys nesikreipėte.
• Prašoma slaptų ar jautrių duomenų – banko prisijungimų, „Smart-ID“ kodų, asmens kodo, dokumentų kopijų.
• Jus skubina ir spaudžia veikti nedelsiant.
• Siunčiamos įtartinos nuorodos ar kvietimai pereiti į kitas platformas, tokias kaip „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Zoom“.
• Žadama išskirtinė nauda arba gąsdinama nuostoliais.

„Jeigu prašoma skubėti, slėpti pokalbį ar atskleisti duomenis – tai beveik visada sukčiavimas“, – akcentuoja Z. Radzevičiūtė.

Kaip apsisaugoti?

Žmonėms, kurie artimiausiu metu gaus II pakopos pensijų lėšas ir dar nežino, kaip jas panaudoti, bankai pataria neskubėti.

„Saugiausias sprendimas – niekam nepasakoti detalių, patiems inicijuoti visus finansinius veiksmus ir tartis tik su realiais, patikimais specialistais – bankais ar licencijuotais investicijų valdytojais“, – pataria Z. Radzevičiūtė.

Ekspertė primena: sukčiai laimi ne dėl sudėtingų technologijų, o dėl žmogiškojo faktoriaus. Todėl ramus sprendimų priėmimas ir kritinis mąstymas išlieka geriausia apsauga.