Baltijos šalyse sumažėjo neatsakingo skolinimosi rizika, bet daugėja kitų iššūkių
Baltijos šalyse sumažėjo neatsakingo skolinimosi rizika, bet daugėja kitų iššūkių
Baltijos šalių gyventojai vis palankiau vertina vartojimo kreditų išdavimo procesus, rodo „GF banko“ užsakymu 2025 m. pabaigoje, Baltijos šalyse „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Didžiausias pasitikėjimas finansų sektoriumi fiksuojamas Lietuvoje – čia gyventojai labiau linkę teigiamai vertinti tiek finansų sektoriaus reguliavimo pažangą, tiek bankų veiklą.
Latvijoje ir Estijoje skeptiškų nuotaikų daugiau
Eimantas Palionis, „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius, sako, kad pozityvesnis Lietuvos respondentų vertinimas gali būti susijęs su veiksminga sektoriaus priežiūra ir gerėjančia vartotojų patirtimi.
„Latvijoje ir Estijoje skeptiškų nuostatų šiek tiek daugiau. Tam įtakos gali turėti ir bendra ekonominė situacija bei visuomenės nuotaikos šiose šalyse“, – priduria jis.
Lietuvos gyventojai palankiau vertina ir vartojimo paskolų rinkos brandą bei reguliavimą. Teiginiui, kad ši rinka atitinka Vakarų Europos standartus, pritaria 41 proc. lietuvių, 36 proc. latvių ir 40 proc. estų. Priešingos nuomonės laikosi atitinkamai 23 proc., 33 proc. ir 36 proc. respondentų.
Pasak E. Palionio, ryškiausi pokyčiai visose Baltijos šalyse matomi vertinant procesus per ilgesnę laiko perspektyvą.
„Didžioji dalis 40 metų ir vyresnių respondentų, prisimenančių skolinimosi procesus prieš 20 metų – tiek „GF bankas“ veikia vartojimo kreditų rinkoje – pripažįsta, kad vartojimo paskolų suteikimas tapo gerokai patogesnis ir atsakingesnis. Pastaruosius du dešimtmečius griežtėjęs reguliavimas reikšmingai sumažino neatsakingo skolinimosi riziką“, – teigia jis.
Nemokumo rodikliai grįžo į žemą lygį
Klientų nemokumo rodikliai per pastaruosius 20 metų taip pat iš esmės mažėjo.
„Aukščiausias klientų nemokumo lygis buvo fiksuotas 2008 metų finansų krizės metu – tuomet vėluota grąžinti iki 10 proc. proc. paskolų. Po krizės rizika nuosekliai mažėjo ir 2018 metais pasiekė žemiausią lygį. Tam įtakos turėjo spartus ekonomikos augimas, euro įvedimas bei Lietuvos banko įdiegtos atsakingo skolinimo taisyklės“, – pažymi „GF banko“ atstovas.
Pandemijos laikotarpiu nemokumo lygis išliko stabilus dėl valstybės pagalbos priemonių – laikino paskolų grąžinimo sustabdymo ar atidėjimo. Naujas šuolis fiksuotas 2022 metais, kai namų ūkius paveikė energetikos krizė, infliacija ir sparčiai augusios palūkanų normos.
„Pastaraisiais metais, mažėjant infliacijai ir augant realiosioms pajamoms, nemokumo rodikliai vėl grįžo į žemesnį lygį. Šiuo metu esame geroje ekonominio ciklo fazėje“, – pažymi E. Palionis.
Didžiausias iššūkis – finansinis sukčiavimas
Didžiausią nerimą ekspertui šiuo metu kelia augančios finansinio sukčiavimo rizikos.
„Sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės ir tiesiogiai veikia visuomenės pasitikėjimą finansų sektoriumi“, – pabrėžia jis.
Be jau įprastų telefoninio, investicinio ar romantinio sukčiavimo atvejų, vis dažniau pasitaiko sudėtingesnių schemų. Ypač plinta socialinės inžinerijos atakos, kai sukčiai įtikina pačius klientus paimti paskolas.
„Tokiais atvejais naudojamas psichologinis spaudimas, kuriamas skubos jausmas ar grasinimai. Žmogus faktiškai tampa sukčiavimo įrankiu, nors klientai visada įspėjami, kad paskolą grąžinti privalės tas, kas pasirašo sutartį“, – atkreipia dėmesį E. Palionis.
Tuo tarpu finansų įstaigos susiduria su dokumentų ir pajamų klastojimu. Sukčiai pasitelkia pažangias vaizdo redagavimo technologijas, klastoja pažymas ir banko sąskaitų išrašus. Pasak E. Palionio, tai skatina finansų įstaigas nuolat tobulinti patikros sistemas ir stiprinti dokumentų autentiškumo vertinimą.
„Sukčiavimo rizika paliečia abi puses – ir gyventojus, ir finansų įstaigas. Bankai investuoja į pažangius technologinius sprendimus, rizikos vertinimo modelius ir klientų švietimą. Nors lengvo sprendimo nėra, bendros bankų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pastangos bei gyventojų budrumas gali gerokai apsunkinti sukčių veiklą“, – apibendrina E. Palionis.